οἶκος

 Senovės graikų kalba

Tarimas

• (Klasikinė): TFA: [ó͜ɪ̀kos]
• (Koinų): TFA: [ˈyːko̞s]
• (Bizantijos): TFA: [ˈykos]

Daiktavardis

οἶκος (vyr. g.)

1. namas ^(lt)

Etimologija

Iš ϝοῖκος (woikos), iš indoeuropiečių prokalbės *woiḱos. Plg. sanksrito वेश (veśa), lotynų k. vīcus ir gotū k. 𐍅𐌴𐌹𐌷𐍃 (weihs).

Išraiškos arba posakiai

    οἶκος: Gyvenamasis trobesys

οἰκία (grc) (oikia)

---