αὐτονομία

 Senovės graikų kalba

Tarimas

• (Klasikinė) TFA: [a͜ʊtonomíaː]
• (Koino) TFA: [aʍto̞no̞mˈiaː]
• (Bizantijos) TFA: [aɸtonomˈia]

Daiktavardis

αὐτονομία (mot. g.)

1. nepriklausomybė ^(lt), laisvė ^(lt)

Etimologija

Iš αὐτόνομος (autonomos, „savavaldis, nepriklausomas“). Iš αὐτός (autos, „pats“)+ νόμος (nomos, „įstatymas“).

---